- prakeiktai
- prakeiktai̇̃ prv. Prakeiktai̇̃ nuolankùs žmogẽlis.
.
prakeiktai
Look at other dictionaries:
prakeikti — 1. tr. pasmerkti keiksmu: Prakeikime karus! sp. Našlė tada pradėjo savo sūnus keikt ir prakeikė BM182. Nuo tų ponų prakeiktųjų kur mes beišbėgsme? A.Strazd. Tuos runkelius ko neprakeikiau Brt. Prakeikiau gyvą Ds. Sako, kad tėvai savo vaiką… … Dictionary of the Lithuanian Language
krambaronkė — ×krambaronkė (hibr.) sf. (1) nukramęs, menkas riestainis: Krambaronkės nesu parkandusi: mano vyras prakeiktai skūpas, nenuperka Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
rūkorius — rūkõrius, ė smob. (2) kas įpratęs rūkyti, rūkytojas: Kas rūkõrius buvo, tam pypką įdės [į grabą] Lž. Prisiekęs mūsų rūkorius, po kelionės nuvargęs, visą dieną miegojo kaip užmuštas ir pypkę atsiminė tik pavakary rš. Nebegaliu! – neišlaikė mūsų… … Dictionary of the Lithuanian Language
sultė — sùltė sf. sing. (1) NdŽ 1. Lž žr. sultys 1: Neskani ta [agurkų] sùltė DūnŽ. Sėtiniai daug sùltės tura Grg. Katrie diegiukai gyvybės, sùltės turėjo, tie prygijo Grd. | prk.: Savo tokius miškus išteriojo dėl prakeiktai sultei (degtinei) Dr. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
